Narkotikų imperijos Europoje: kaip Nyderlandai ir Belgija tapo nusikalstamumo zonomis
Liūdnas žvaigždės atsisveikinimas Amsterdame
Liepos mėnuo, 2021 metai. Prie kanalo pačiame Amsterdamo centre susirūpinusi minia stoja tylos minutei. Vieni braukia ašaras, kiti tiesiog tyliai žvelgia į vandenį. Į Nyderlandų sostinę atvykę žmonės iš visos šalies atiduoda paskutinę pagarbą žmogui, kurio vardą žinojo kiekvienas olandas. Peteris de Vriesas – garsiausias šalies televizijos veidas ir tiriamasis žurnalistas, paskyręs daugiau nei trisdešimt gyvenimo metų sunkiausioms kriminalinėms byloms. Prieš kelias dienas jis buvo nušautas gatvėje. Tiesiog vidury dienos, šviesiu paros metu.
Ši žmogžudystė nebuvo atsitiktinė. Paskutinius kelis mėnesius žurnalistas tyrė ypač žiaurią nusikalstamą grupuotę, valdančią didžiulius narkotikų srautus. Nors jo gyvybei iškilo tiesioginė grėsmė, jis atsisakė policijos apsaugos. Septintą valandą vakaro jis paliko studiją po savo laidos įrašo, vilkėdamas šviesiu kostiumu. Jis patraukė namo, nežinodamas, kad žudikai jau mina jam ant kulnų. Penki šūviai iš arti pakeitė ne tik jo artimųjų gyvenimą, bet ir atvėrė akis visai Europai.
Naujoji mafija, kurios bijo valstybė
Tai, kas nutiko Amsterdame, tėra tik ledkalnio viršūnė. Narkotikų prekeivių koordinuojamos žmogžudystės tampa sistemine problema, grasinančia visam Senajam žemynui. Olandijos ir Belgijos peizažas, garsėjantis tulpių laukais ir vėjo malūnais, tapo naująja tarptautinių nusikaltėlių aikštele. Per mažiau nei dešimtmetį šios du šalys tapo pagrindiniais vartais, pro kuriuos kaimyninėje Pietų Amerikoje užaugintas kokainas plūsta į Europą.
Pagrindinė priežastis – geografinė padėtis. Čia įsikūrę didžiausi žemyno uostai Roterdame ir Antverpene. Kiekvieną savaitę tūkstančiai laivų iš viso pasaulio kerta šiuos taškus. Apskaičiuota, kad nuo 50 iki 80 procentų Europoje suvartojamo kokainas yra paslėptas būtent milžiniškuose krovinių konteineriuose. Muitinės darbuotojams tai virto kasdieniu košmaru, nes fiziškai patikrinti kiekvieno atvykstančio laivo turinio tiesiog neįmanoma.
Buvęs nelegalios prekybos dalyvis Paulas Mayeris, kurio veiklą teisėsauga nutraukė praeityje, atskleidė paprastas, bet veikiančias schemų taisykles. Anot jo, tereikia žinoti, iš kur plaukia laivas ir kada jis sugrįš. Tuomet belieka turėti savų žmonių uoste, kurie nesudėtingai ištraukia reikiamą konteinerį lauke. Tačiau ši prekyba pagimdė naujo tipo nusikalstamumą – vadinamąją „Mokro mafiją“, kurios šaknys siekia Maroką, o branduolį sudaro olandų ir marokiečių kilmės asmenys.
Šios gaujos pasižymi ypatingu žiaurumu, ginkluotos iki dantų ir nesidrovi naudoti kankinimų. Jų įtaka tapo tokia galinga, kad valstybės vadovai ir premjerai priversti gyventi nuolatinėje apsuptyje. Kaip teigia olandų karinės policijos saugomas asmuo, prekyba neša dešimtis milijardų eurų pelno kasmet, todėl nusikaltėliai jaučiasi neįveikiami.
Teismo salė už neperšaunamo stiklo
2022 metų kovą viename iš Amsterdamo priemiesčių prasidėjo beprecedentė teismo byla. Pastatas išoriškai atrodo įprastai, tačiau viduje jis paverstas tikru bunkeriu – storu stiklu, apsauginėmis kameromis ir nuolat užtrauktomis užuolaidomis. Čia teisiamas vienas galingiausių „Mokro mafijos“ lyderių – 44 metų Ridouans Taghi. Policijos duomenimis, jis kontroliavo apie 30 procentų Europos kokaino rinkos, o jo turt as vertinamas šimtu milijonų eurų.
Kartu su juo teisiami dar 16 bendrininkų dėl šešių nužudymų ir maždaug dvidešimties pasikėsinimų gyvybei. Teismo procesas vykta tvyrančiam baimės tvaikui. Prokurorų ir teisėjų pavardės įslaptintos, o žurnalistai stebi posėdžius iš tolimų patalpų. Svarbiausias bylos liudytojas – buvęs dešinioji Ridouans Taghi ranka. Kai jis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, aplinkiniai pradėjo kristi kaip musės. Pirmiausia buvo nužudytas jo brolis, vėliau – pirmasis advokatas, o galiausiai – žurnalistas Peteris de Vriesas, palaikęs ryšį su liudytoju.
Teisme advokatu dirbantis Vito Shukrula, ginantis dalį kaltinamųjų, pripažįsta šiurpią realybę. Jaunuoliai, kuriuos samdo mafija, dažnai neturi nei išsilavinimo, nei ateities, todėl tampa lengvu taikiniu nusikalstamam pasauliui. Jei anksčiau samdomi žudikai būdavo patyrę profesionalai, dabar aštuoniolikmečiai ar devyniolikmečiai už kelis tūkstančius eurų pasirengę šaudyti iš automatinio ginklo net nesusimąstydami.
Kankinimų konteineriai ir valstybės atakas
Nyderlandų policijai atlikus kratas, pareigūnai aptiko dalykų, pralenkiančių vaizduotę. Vieno nusikalstamo susivienijimo garaže buvo įrengtos septynios jūrų konteinerių patalpos, kurių viduje kabėjo garso izoliacija ir sukaustymo grandinės. Viena iš šių patalpų buvo paruošta kaip tikra kankinimų kamera su stomatologo kėde, replėmis ir suvirinimo aparatu.
Toks smurto mastas privertė vyriausybę imtis atsako. Ministras pirmininkas paskelbė skiriantis papildomus 430 milijonų eurų policijai sustiprinti. Kai paaiškėjo, kad mafijos stebėtojai pradėjo sekti pačius šalies lyderius, premjeras Markas Rutte buvo skubiai perkeltas į griežtai saugomą slaptą vietą. Teisingumo ministrė atvira – Nyderlandai, būdami atvira ekonomika su puikia infrastruktūra, tapo pagrindiniais vartais, todėl privalo kovoti ne vieni, o kartu su kaimyninėmis šalimis.
Antverpenas – atviras uostas mafijos rankose
Tuo metu Belgija tapo antruoju narkotikų karų frontu. Antverpeno uostas, antras pagal dydį Europoje, užima 135 kvadratinių kilometrų plotą ir, skirtingai nei griežtai aptvertas Roterdamas, yra visiškai atviras. Čia galima laisvai įvažiuoti automobiliu ar net su valtimi praplaukti pro konteinerių terminalus be didesnių kliūčių.
Buvęs kontrabandos vadeiva Paulas Mayeris neslepia nostalgijos praeičiai. Jo teigimu, gauti informaciją apie laivus iš Pietų Amerikos, kuriose gabenama mediena ar kiti masiniai kroviniai, yra itin lengva. Pakanka tiesiog pasikalbėti su uosto darbuotojais prie puodelio kavos. Korupcija čia prasiskverbė į visas grandis – nuo muitininkų iki apsaugos darbuotojų ir transporto įmonių.
Uosto darbuotojai viliojami pasakiškais pinigais arba, kas dar blogiau, įtraukiami į priklausomybę per narkotikus. Tie, kurie atsisako bendradarbiauti, sulaukia grasinimų šeimoms. Belgijos federalinė policija ir muitinė pastaraisiais metais demaskavo tūkstančius šifruotų nusikaltėlių žinučių, atskleidusių mastą, kuomet per metus konfiskuojama dešimtys tonų gryno kokaino.
Politikai, tokie kaip flamandų nacionalistų lyderis Filipas Dewinteris, atvirai kalba apie žlugdančią įtaką Antverpeno gatvėse, kur narkotikai kainuoja dvigubai pigiau nei Paryžiuje. Kol valdžia svarsto griežtinti įstatymus ir saugoti ministrus nuo pasikėsinimų, Europos širdyje veikianti mafija demonstruoja jėgą, kokios kontinentas dar nebuvo regėjęs.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.