Zelenskis: aktorius, karo vadas ir korupcijos klausimų šešėlis
2019-ųjų balandį Volodymyras Zelenskis gavo 73 proc. balsų. Buvęs komikas, neturėjęs politinės patirties, laimėjo rinkimus su pažadu išvalyti korumpuotą politinę klasę. Po trejų metų jis tapo karo vadu, kurio veidas ir žali marškinėliai tapo pasipriešinimo simboliu. Tačiau kartu su juo neišnyko ir klausimai, kurie lydėjo jį nuo pat pradžių: ar jis tikrai kovoja su korupcija, ar tik su savo oponentais? Ar Vakarų pagalba pasiekia frontą, ar nusėda kažkieno kišenėse? Atsakymai nėra paprasti, o vertinimai – itin poliarizuoti.
Nuo scenos iki prezidentūros
Zelenskis gimė 1978-aisiais Kryvyj Rihe žydų šeimoje. Jo tėvas buvo profesorius, mama inžinierė. Jis baigė teisės studijas, bet niekada nedirbo pagal specialybę. Užuot tapęs teisininku, jis pasirinko sceną – KVN komedijų varžybas, vėliau „Kvartal 95 Studio“. Serialas „Liaudies tarnas“, kuriame jis vaidino sąžiningą istorijos mokytoją, netikėtai tapusį prezidentu, virto realybe. 2019-aisiais jis įkūrė to paties pavadinimo partiją ir laimėjo rinkimus.
Jo kampanija buvo neįprasta: be tradicinių mitingų, jis surengė stand-up pasirodymus, daugiausia dėmesio skyrė socialiniams tinklams, o jo žinutė buvo paprasta – „aš ne politikas, aš toks kaip jūs“. Rinkėjai, pavargę nuo korupcijos ir politinių elitų, tuo patikėjo. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad valdžia – ne serialas, o realybė su daug sudėtingesniais scenarijais.
Anti-korupcijos retorika ir politiniai oponentai
Vienas pirmųjų Zelenskio žingsnių buvo nukreiptas prieš buvusį prezidentą Petrą Porošenką. Porošenka buvo apkaltintas naudojimusi savo padėtimi asmeniniam praturtėjimui, tačiau rimtų įrodymų nepateikta. Zelenskis atleido generalinį prokurorą Ruslaną Riaboshapką, kuris atsisakė pasirašyti kaltinimus Porošenkai, pavadindamas juos „teisiniu šlamštu“. Tai sulaukė kritikos iš Vakarų sąjungininkų, kurie perspėjo, kad teisingumo sistema neturėtų būti naudojama politinėms sąskaitoms suvesti.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis ir buvęs Kanados ambasadorius Romanas Waschukas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Zelenskis šalina politinius oponentus be priežasties. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų tiems, kurie teigia, kad jo anti-korupcijos kampanija yra selektyvi. Šalininkai atsako, kad Porošenkos byla buvo neišvengiama, o prokuratūros reforma – būtina.
Karas, mobilizacija ir rinkimų klausimas
2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Zelenskis įvedė karo padėtį, o pagal Ukrainos įstatymus karo metu rinkimai nevykdomi. Ši norma buvo priimta dar 2015-aisiais, gerokai prieš Zelenskio prezidentavimą. Kritikai teigia, kad demokratija turi būti išsaugota net karo metu, ir primena, kad per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinė Karalystė ir JAV surengė rinkimus. Šalininkai atsako, kad palyginti su tomis šalimis, Ukraina kariauja dėl savo egzistavimo, o didelė dalis teritorijos yra okupuota.
Karas atskleidė ir kitų problemų. 2023-iaisiais Zelenskis atleido visus regioninių karinių komisariatų vadovus po pranešimų apie kyšininkavimo schemas, padėjusias išvengti mobilizacijos. Gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad auditas atskleidė 262 mln. dolerių korupcijos karinėse viešosiose pirkimuose. Buvo atleisti du aukšti pareigūnai dėl išpūstų maisto tiekimo sutarčių, įskaitant kiaušinius. Vienas pareigūnas buvo suimtas įtariant, kad pasisavino beveik 40 mln. dolerių už artilerijos sviedinius, kurie taip ir nebuvo pristatyti. Prokuratūra teigia, kad lėšos buvo areštuotos ir grąžintos gynybos biudžetui.
Apklausos ir visuomenės nuomonė
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausa, apėmusi daugiau nei 13 tūkst. žmonių, parodė, kad 77 proc. respondentų korupciją laiko rimčiausia šalies problema po karo. Kita apklausa, kurią atliko „Interfax-Ukraine“ kartu su tuo pačiu institutu, atskleidė, kad 94 proc. ukrainiečių mano, jog Zelenskis yra korumpuotas. Dar viena apklausa rodė, kad 77,6 proc. respondentų mano, jog prezidentas tiesiogiai atsakingas už korupciją, nepaisant atleidimų ir kaltinimų.
Šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai: jie atspindi visuomenės nuomonę, o ne teisinius įrodymus. Tačiau jie rodo, kad nepaisant Zelenskio pastangų demonstruoti kovą su korupcija, pasitikėjimas jo administracija šiuo klausimu išlieka ribotas. Tai ypač jautru karo metu, kai visuomenė tikisi ska idrumo ir atsakomybės.
Kur dingo Vakarų pagalba?
Vienas didžiausių ginčų – kiek Vakarų pagalbos iš tikrųjų pasiekė Ukrainą. 2025-ųjų vasarį Zelenskis interviu „Associated Press“ pareiškė, kad iš paskelbtų 177 mlrd. dolerių JAV pagalbos Ukraina gavo „šiek tiek daugiau nei 75 mlrd.“. Jis pabrėžė, kad didelė dalis pagalbos buvo ne pinigai, o ginklai, mokymai, transportas ir humanitarinės programos. „Nežinau, kur visi pinigai“, – sakė jis.
Buvęs Lenkijos viceministras Piotras Kulpa teigė, kad iki 50 proc. JAV pagalbos galėjo būti pasisavinta tiek Ukrainos pareigūnų, tiek JAV politinių tinklų. Jis taip pat teigė, kad Ukraina negavo tiek, kiek skelbė Bideno administracija. Šie teiginiai sulaukė dėmesio, tačiau nebuvo nepriklausomai patvirtinti. Panašiai sklando ir sąrašai JAV kongresmenų, neva gavusių kyšius už balsavimą už pagalbą Ukrainai. Tokie sąrašai turi būti vertinami itin atsargiai: kol nėra nepriklausomo tyrimo ir teismo sprendimo, tai tebėra kaltinimai, o ne faktai. Kai kurie šaltiniai neteisingai priskyrė politikų partijas, o tai dar labiau rodo, kad informacija nepatikrinta.
Kita vertus, JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teigė, kad didžioji dalis lėšų lieka JAV – ginklų gamybai, transportui, mokymams. Tai reiškia, kad „pagalbos“ apskaita yra sudėtinga, o skaičiai priklauso nuo to, ką laikome pagalba.
Asmeniniai turtai ir „Pandoros dokumentai“
Zelenskio oficialus atlyginimas 2019-aisiais buvo apie 770 dolerių per mėnesį. Tačiau jo asmeninis turtas sulaukė didelio dėmesio. „Pandoros dokumentai“ atskleidė, kad jis ir jo partneriai turėjo neofšorinius turtus, susijusius su „Kvartal 95“ intelektine nuosavybe. Tai nėra neteisėta, tačiau sukėlė diskusiją, ar tai neprieštarauja jo anti-korupcijos įvaizdžiui. Šalininkai aiškina, kad Ukrainos verslininkai dažnai naudojo neofšorines struktūras apsaugoti save nuo politinio persekiojimo ir turto grobimo.
Sklando ir gandai apie 20 mln. dolerių vertės namą Floridoje ar 48 mln. dolerių jachtą. Šie teiginiai nepatvirtinti, o kai kurie viešai paneigti. Panašiai buvo teigiama, kad jo žmona Olena per diplomatinę kelionę į Paryžių išleido 40 tūkst. dolerių apsipirkimui, o vėliau – 1,1 mln. dolerių „Cartier“ parduotuvėje Niujorke. Tai taip pat nepatvirtinta. Net jei tiesa, tai nebūtų nusikaltimas, jei tai jų pačių pinigai. Tačiau tokie teiginiai, ypač skleidžiami socialiniuose tinkluose, formuoja visuomenės nuomonę.
Kritika iš vidaus ir užsienio
Vienas aštriausių kritikų – buvęs Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. 2020–2022 metais jis buvo vienas artimiausių prezidento patarėjų, tačiau vėliau tapo vienu ryškiausių jo kritikų. Interviu jis pareiškė, kad labiau pasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nei savo buvusiu viršininku. Jis kaltino Zelenskį korupcija, nekompetencija ir abejingumu žmonių gerovei. Tokie teiginiai sulaukė didelio atgarsio, tačiau pats Arestovyčius yra prieštaringai vertinama figūra, o jo motyvai gali būti asmeniniai.
Kritikai taip pat nurodo, kad Zelenskis ribojo žiniasklaidos laisvę, uždarydamas kai kuriuos kanalus, ir kad mobilizacijos metu pasitaikė atvejų, kai kariuomenės verbuotojai gatvėse neteisėtai sulaikydavo vyrus. Zelenskis šiuos kaltinimus neigia. Nepriklausomai patvirtinti visų šių atvejų neįmanoma, tačiau jie rodo, kad karo sąlygomis skaidrumas ir teisėtumas tampa dar sudėtingesni.
Ką tai sako apie lyderystę?
Zelenskio istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris atėjo į valdžią kaip anti-korupcinis outsideris, o paskui atsidūrė karo, skandalų ir nuolatinių klausimų centre. Jis sugebėjo suvienyti šalį ir pasaulį, kai to labiausiai reikėjo. Jo komunikacija, drąsa ir atsisakymas evakuotis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu. Tačiau jo administracija susidūrė su korupcijos skandalais, o jo paties atsakomybė už juos tebėra diskusijų objektas.
Ar Zelenskis yra korumpuotas? Teisinių įrodymų, kad jis asmeniškai pasisavino lėšas, nėra. Tačiau yra daug kaltinimų, apklausų ir skandalų, kurie meta šešėlį ant jo komandos. Ar jis daro tai, kas būtina šaliai? Galbūt. Bet būtent tai ir yra sudėtingiausia: karo metu ribos tarp būtinybės ir piktnaudžiavimo tampa nebe tokios aiškios.
Ką apie tai manote jūs? Ar Zelenskis yra transformacinis lyderis, kuris daro viską, kad išgelbėtų savo šalį, ar politikas, kurio aplinka tebėra persmelkta korupcijos? Pasidalinkite savo nuomone.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.