Lažybų ekspertas atvirai: pavydas, šantažas bitkoinais ir svajonė – nuosavas lažybų punktas
Žmogus, kurį vieni dievina, kiti vadina aferistu
Jis sako, kad jo vardas internete sukelia dvi reakcijas: vieni dėkoja už laimėtus statymus, kiti iš karto pila neapykantą. „Pamatė antraštę, pamatė pavardę – ir tiek heito iš karto pasipils“, – juokiasi jis. Jo veikla – lažybų patarimai, vadinamasis tipsterių darbas. Lietuvoje tai dar gana nauja sritis, kurią daugelis tapina su lengvais pinigais, aferizmu ar bandymu apgauti naivius žmones. Jis pats sako suprantąs, iš kur tas įvaizdis: „Aš nieko blogo neturiu prieš kasininkus ar valytojus. Kažkam reikia tą daryti. Bet kai jaunas žmogus sėdi kasoje ir verkšlena, kad nėra pinigų, tai gal eik dirbk – vagonus krauk, bent užsidirbsi. Aš čia tipo toks ačiū, o kitas pardavinėja, vairuoja „Poršą“. Nu tai eik dirbk, kokios problemos?“
Kaip viskas prasidėjo: nuo draugų lažybų iki platformos
Jis pasakoja, kad pradžia buvo visiškai paprasta. „Pradėjom su draugu tarpusavy lažintis. Paskui pradėjom vienas kitam pinigų neatidavinėti – vienas atiduoda mažiau, žodžiu, į skolą pradėjom lošti vienas kitam. Tada pradėjom domėtis tais lažybų punktais.“ Jis prisimena, kaip paėmė močiutės pasą ir nuėjo į tuometinį „Top Sport“ punktą Gedimino prospekte. „Net nesižiūrėjo, ką aš ten duodu – užregistravo, ir aš gavau tą internetinį, galėjau ramus statyti.“ Iš pradžių norėjosi kuo didesnių koeficientų: statai 10 ar 20 litų, kad laimėtum tūkstantį. „Tai va tokia pradžia – miglota, sunki. Paskui praėjus dviem trims metam mano tokio bangavimo – aišku, kad į apačią tas bangavimas vyko, tikrai ne į pliusą, į minusą. Čia tik man galvoj atrodė, kad aš ten pliusuoju. Vieną kart iš dešimties laimiu, kokį vieną kart iš dvidešimties – ir galvoji, kad tu čia labai jau profas.“
Vėliau jis internete atrado lažybų patarėjus – tipsterius – ir pradėjo pirkti jų patarimus iš užsienio. „Pradėjo sektis. Kažkaip vienam pardaviau, kitam pardaviau, ir žiūriu, kad visai neblogai čia man sekasi.“ Tada sukūrė „Facebook“ grupę, išsipirko reklamą, plėtėsi. „Aš labai daug žmonių buvau apgautas, kai priėmiau dirbti – jie galvoja, o kam čia Paulius reikalingas? Nors jis visą reklamą daro ir viską.“
Pavydas, kuris graužia, ir baltas bei juodas pavydas
Paklaustas, iš kur tiek neapykantos, jis atsako, kad pagrindinė priežastis – pavydas ir konkurencija. „Žmonės labai pyksta, kad kai kurie sugeba – jie galvoja, kad čia iš oro pinigus uždirbu. Kai kurie bando mane kopijuoti, bet jiems nesiseka. Tas pyktis susidaro iš daug dalykų. Neslėpsiu, aš ir pats kartais labai negražiai su žmonėmis pakalbu – karštakošis gana esu. Tai tas irgi heitas yra. Bet pagrinde – konkurencija. Žmonės Lietuvoje labai pikti, jie tiesiog pavydi. Jie tikisi, kad apjuodinę kitą, jiems pradės labiau sektis. Bet taip nėra.“
Jis skiria baltą ir juodą pavydą. „Aš tau baltai pavydžiu „Poršo“ – labai noriu, bet noriu „Panameros“. Tai baltas pavydas. Aš irgi kažkam pavydžiu – nežinau, malūnsparnio privačiam žmogui. Tai va, svarbiausia gyvenime yra baltai pavydėti, kad tas tave motyvuotų, o ne juodai – kad jam sekasi, reikia kažką jam blogo padaryti.“ Jo palinkėjimas visiems – kuo mažiau juodai pavydėti, būti tarp sėkmingų žmonių ir patiems tapti sėkmingais. „Kai aš supratau, kad neverta konkuruoti su žmonėmis, tai aš pradėjau jiems siūlyti bendradarbiavimą. Man geriausias būdas yra iš konkurencijos paversti naudą visiems.“
Šantažas bitkoinais ir tinklapis, sukurtas iš pykčio
Vienas ryškiausių pasakojimų – apie tinklapį, kurį, jo teigimu, kažkas sukūrė specialiai tam, kad iš jo išreketuotų pinigų. „Buvo toks tinklapis, sukurtas tam, kad tiesiog iš manęs pinigų išsireketuotų. Dabar mes jį beveik uždarėm. Žmonės, kurie jį sukūrė, mato, kad neišeis jo uždaryti, tai parašė man prieš porą savaičių – viskas, paskutinė galimybė nusipirkti tavo tą tinklapį, kiek nori, nes kitaip jie bijo. Sakau gerai, perku, susitinkam. Jie bijo savo duoti sąskaitas, prašo bitkoinais, nes per bitkoinus neįmanoma susekt.“
Jis juokiasi, kad vis tiek anksčiau ar vėliau sužinos, kas tai padarė. „Čia laiko klausimas. Nes Vilnius mažas. Įsivaizduok – aš nusipirkau butą Karaliaučiaus terasose prieš keliolika metų, nauja kompanija stato namą, aš įnešu savų pinigų, bankas duoda paskolą, viskas gerai. Šiais metais – dar vienas namas. Aš nusiperku parkingą, susimoku, gaunu čekį, preliminarią sutartį, bet neinam pas notarą – sako, dabar laiko neturiu. Ir dabar tas skandalas – žmogus pastatęs dar du namus, pusę to paties pastato pardavė vieniems ir kitiems žmonėms, kurie yra įnešę po 100 ar 120 tūkstančių eurų grynais. Mano situacija viskas ok, pas mane bankas. Bet man dabar parkingą nori atimti, nes turtas yra areštuotas, kompanija bankrutavo, kolektyvinis ieškinys.“
Jo požiūris į tokius dalykus – filosofiškas. „Aš iš pradžių labai sureagavau, galvojau, reikia surasti, atkeršyti, nes buvau labai pyktas. Bet aš toks žmogus, kuris ilgai nemoka pykti. Kai pamačiau, kad tas puslapis man dar naudos atnešė – mes juokiamės, kaip taip įmanoma – supratau, kad bet koks marketingas yra geras marketingas.“
Kaip atrodo darbas iš tikrųjų
Jis pabrėžia, kad jo darbas – ne spėlionės prie alaus bokalo. „Žmonės galvoja, kad aš pats ekspertas ir pats rašau tas analizes. Noriu, kad daugiau žmonių sužinotų, kad aš nesu joks ekspertas. Man niekados nesisekė pačiam analizuoti – statau ant to, kas man patinka, ką jaučiu. Bet aš jokių analizių nedarau. Aš tiesiog turiu žmones, kurie tą dirba. Turim daug žmonių iš užsienio, turim savo ofisą Lietuvoje, nusisamdę žmonės dirba ir analizuoja.“
Jis sako, kad tai juodas darbas. „Yra toks Naglis, pas mane ekspertas – jis nepaleidžia telefono, kompo, jis tuo gyvena. Man sunku pailsėti, o jam – išvis. Niekad negali žinoti, kada ateis kažkokia analizė, kaip padalinti žmonėms, kam išsiųsti. Tai yra juodas darbas, ir kas nėra pabuvę mūsų vietoj, negali teisti.“ Jis pabrėžia, kad svarbiausia – ne vienas ar du statymai, o taiklumas ilgoje distancijoje. „Žmonės ateina, nusiperka vieną ar du statymus, pralaimi – tu čia aferistą šūdą pardavinėji. Nu tai apie ką mes kalbam? Su tokiais žmonėmis labai sunku dirbti, nes ji e nori visko greit ir daug. To nebūna.“
Bankrolo valdymas ir 30 tūkstančių eurų statymas
Jis atvirai kalba apie sumas. „Daugiausia esu statęs virš 30 tūkstančių eurų. Bet Lietuvoje tokių sumų neišstatysi – viskas yra per Aziją. Tas statymas buvo laimėtas. O kiek esu pralošęs – arti 15 tūkstančių, virš 10 tūkstančių. Tai buvo Latvijos lyga, bet ten atskira istorija. Tokių statymų nebūna daug – porą kartų metuose maksimum.“
Jo žinutė naujiems klientams – atsargumas. „Aš pabandau atkalbėti visų pirma nuo lažybų. Tai sunki veikla, labai lengva paslysti. Jeigu tu savęs nekontroliuoji, gali pralošti daug ką. Svarbu suprasti, ar tu gali valdyti bankrolą. Pavyzdžiui, turi tūkstantį – statai 5 procentus, reiškia 50 eurų. Bet labai mažai kas tą gali padaryti. Aš tiek metų esu tame ir neseniai tik tą išmokau – gražiai, taisyklingai valdyti. Kai praloši, noras greičiau atsilošti yra didžiulis, ir tada labai sunku.“
Apie alkoholį, verslą ir laimę
Jis neslepia, kad alkoholis buvo ir tebėra jo gyvenimo dalis. „Nuo vasaros kažkaip apmažinau tuos visus balius. Bet visiškai nevartoti neišeina. Galvoju nuo naujų metų – bet jau telefonas lipo. Aš kiekvienais metais sakau: viskas, atėjo metas, kai vakarėliai jau ne man. Bet po tokių žodžių seka ir toks pats rimtas vyras ateina ir pasiūlo patį rimčiausią balių.“
Jis sako, kad versle alkoholis kartais padeda. „Lietuvoje yra tokia praktika – jeigu nori su kažkuo bendradarbiauti, su rimtais žmonėmis, verslininkais, būtinai reikia nueiti į barą, gerai pasėdėti, į klubą. Jeigu negerčiau visiškai, tikrai būčiau praradęs nemažai gerų dalykų. Bet dabar populiarėja sveika gyvensena, ekologiškas maistas. Aš pats pasinešęs ant ekologiško maisto, bet miksvoju – pas mane būna arba labai sveikai, arba labai nesveikai.“
Paklaustas, ar gyvenimas be alkoholio nėra linksmesnis, jis sutinka. „Aš manau, kad reikia išmokti linksmintis be alkoholio. Aš dar nesu išmokęs, bet svajoju išmokti. Kol kas to neįsivaizduoju, nes man žiauriai linksma linksmintis su alkoholiu. Bet jeigu išmokčiau – gal kitaip kalbėčiau.“
Svajonė: nuosavas lažybų punktas
Jo ilgalaikis tikslas – nuosavas lažybų punktas. „Licencijai reikia milijonų. Gal ir galėčiau dabar jau galimybės tam susikurti, bet jaučiu, kad dar nėra ant tiek patirties. Bet pilnas – kažkiek baisu.“ Jis juokiasi, kad kol tokie kaip jis neatranda klaidų, lažybų punktai gyvuoja.
Jis taip pat vysto platformą tipsterhub.com. „Atsirado idėja, kad „Facebook“ yra „Facebook“, o tipsterhub – kad žmonės kuo mažiau sukčiautų. Kas nori užsiimti lažybų ekspertų veikla, ateina į mūsų puslapį, užsiregistruoja, užsirekomenduoja vesdami savo patvirtintą statistiką. Pagrindinis mūsų tikslas – sujungti visus Lietuvoje, kas tuo užsiima.“ Jis sako, kad platforma kainavo apie 40 tūkstančių eurų, ir dar ne pabaigta. „Rimta firma siūlė sukurti už 70 tūkstančių, bet skirtumas – 30 tūkstančių. Reikia vertinti kokybės ir kainos santykį. Mano tėvo draugas sakė: aš nesu toks turtingas, kad mokėčiau du kartus. Tai aš irgi taip – jeigu perku, tai ne perku pigiausio, bet ir ne moku dvigubai.“
Jis atidarė ir pokerio parduotuvę mūsupkeris.lt. „Man labai nepatiko, kad Lietuvos rinkoje nori užsisakyti prekę – turi laukti savaitę ar tris keturias darbo dienas. Pas mus bus prioritetas – viskas turi būti vietoje, ir pristatom per 12 valandų Lietuvoje. Gal patobulinsim iki 24, bet kad žmonės kuo mažiau lauktų.“
Ką jis nori pasakyti tiems, kurie jį kritikuoja
Jis sako, kad nesistengia įtikti visiems. „Aš visąlaik vaikštau Vilniuje ir Lietuvoje ramus, ištiesęs nugarą ir ne kampais, nes aš nieko nebijau. Aš visiems galiu pažiūrėti į akis ir paaiškinti situaciją. Jeigu tu pirkai iš manęs ir pralaimėjai – parodyk, kad tu pirkai. Jeigu aš būsiu neteisus, aš tau grąžinsiu pinigus.“
Jis juokiasi, kad tie patys žmonės, kurie pila šūdą, vėliau registruojasi į jo platformą. „Žinau žmogų, su kuriuo vasarą vos ne iki muštinių nuėjo. Praeina mėnuo – rašo man: gal gali papildų? Nu tai gal nemokamai? Ne, nemokamai ne. Tai kam pylei prieš tai šūdą?“
Jo receptas paprastas: kuo mažiau reaguoti į negatyvius žmones, kurie nori tik pakenkti. „Aš stengiuosi kuo mažiau reaguoti į tokius, kurie pilni negatyvo. Nes jie tik nori pakenkti ar kažką padaryti. O šiaip – gyvenime nebūna be rizikos. Jeigu nori gyventi – rizikuoji. Net „McDonald‘s“ eini dirbti – ir tai rizika. Taksioras – ir tai rizika.“
Vietoj pabaigos: apie laimę
Paklaustas, kur save mato po dešimt metų, jis sako, kad svajonė – lažybų punktas. Bet didesnė svajonė – išmokti pailsėti. „Dabar mano svajonė išvažiuoti kažkur savaitei ir turėti galimybę nepadėti telefono. Bet kažkaip baisu atrodo, kad sius visas pasaulis.“
O kalbėdamas apie laimę, jis tampa rimtesnis. „Aš visada galvodavau, kad jeigu turėsi daug pinigų ir būsi sveikas – būsi žiauriai laimingas. Bet dabar, kai tą turi, kažkaip kažko trūksta. Man atrodo, kad laimė nėra tikslo siekime – būtent tame pačiame kelyje. Aš negaliu atsakyti, kad esu pats laimingiausias pasaulyje. Bet negaliu ir atsakyti, kad esu nelaimingas. Esu gana laimingas, bet kad būčiau pasaulyje laimingiausias – dar kažko reikia. Ko? Sužinosim.“
Jis sako, kad žmonės turėtų apsupti save normaliais žmonėmis, o ne „moraliniais psichologiniais ubagais“, kurie čiulpia energiją. „Visi įdomesni ir normalesni žmonės tik tą ir šneka – apsupkit save normaliai, nebendraukit su tais, kurie vien negatyvą skleidžia.“ Ir priduria, kad juokiasi iš tų, kurie galvoja, kad jam viskas iš oro. „Milijonas greitai pasibaigtų per keturis metus. Ypač kai pagalvoji, kad su milijonu gali viską. Bet taip tik atrodo. Jeigu tu jį uždirbi pats – jo. Bet jeigu tau jį kažkas davė – jis gali baigtis greičiau. Pora gerų statymų, mašina, tas, anas – ir paskui blemba, už ką čia pilti benziną, už ką aptarnavimą vežti? Parduosiu „Poršą“, nusipirksiu „Golfą“, už „Poršo“ likutį kažką padarysiu, vėl statymas – o paskui iš „Golfo“ lipi į autobusą.“
Kaip manote, ar tokie žmonės kaip jis – lažybų patarėjai – daro daugiau žalos, ar naudos? Ar Lietuvoje pavydas ir neapykanta sėkmingiems žmonėms yra didesnė problema nei pati lažybų industrija? Pasidalinkite savo nuomone.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.