Kriminalai

Kelių maniakas Kazys Jonaitis: trys nužudytos merginos, išpažintis už cepelinus ir 100 skundų iš kalėjimo

2026 m. spalio 26 d.

Įžanga: kūnas miške, kuris atvėrė siaubingą bylą

2001 metų balandžio 21 diena. Daubų kaimo teritorijoje, miškelyje apie 150 metrų nuo kelio Rykantai–Ateliūnai, vietos gyventojas Viktoras Granickis, kaip visada, apeidinėjo pažįstamą teritoriją. Tą kartą jis pasuko šiek tiek giliau į miško glūdumą. Jis tikėjosi sutikti šerną, vilką arba rasti grybų. Vietoj to jis išvydo tai, kas jam įstrigo atmintyje visam gyvenimui. Prieš akis gulėjo beveik visiškai suiręs moters kūnas. Granickis vos nepragliuvo. Gyvybės ženklų tikrinti nebereikėjo. Beliko kviesti pareigūnus. Netrukus buvo nustatyta, kad tai – Eglės Venkutonytės palaikai. Merginos, kurios buvo ieškoma jau keturis mėnesius.

Pirmoji auka: Eglė ir jos paskutinė kelionė

Eglė dirbo bendrovėje „Sanitex“ Paneriuose, Kirtimų gatvėje. 2000 metų gruodžio 5 dieną, apie 18 valandą, ji greitkelyje Vilnius–Kaunas bandė sustabdyti automobilį ir grįžti į namus Vievyje. Ji taip ir negrįžo. Jos mama Aldona Kirklienė pasakojo, kad duktė buvo pareiginga, tvarkinga, visada iš anksto pranešdavo, jei vėluos. Todėl jai dingus, tėvai iškart suprato, jog ištiko nelaimė. Jie patys išvažiavo ieškoti, važinėjo autostrados pakraščiu, ūkavo miškeliuose, lankėsi „Sanitex“ bazėje. Deja, nieko nerado. Kitą rytą nuvažiavo į Trakų policiją pranešti apie dukters dingimą. Nuvežė keletą nuotraukų, kurios vėliau buvo spausdinamos visuose šalies dienraščiuose. Visus keturis mėnesius nepavyko rasti jokio Eglės pėdsako.

Eglės šeimoje visi žinojo, kad stabdyti pakeleivingas mašinas nėra saugu. Tėvai net apie tai dažnai kalbėdavo su dukra. „Eglute, tu nesėsk, vaikeli, nevažiuok su niekuo. Tu nebent stabdyk automobilį, kuriuo važiuoja kokie seneliai“, – sakydavo mama. Eglė taip ir atsakydavo: „Mama, aš niekada nesėsiu į jaunų žmonių mašiną. Pamatau, kad jauni, viskas, aš pasitraukiu, nebesėdu, bijau.“ Deja, šis patarimas tapo katastrofišku. Atskyrimas jaunimo kaip pavojingo ir seno kaip nepavojingo buvo didžiausia klaida. Jaunimas yra jaunimas, bet ir Grabo lentą matantys gali būti pavojingi. Be to, 2000-aisiais mobilusis telefonas dar nebuvo įprasta kasdienybė. Eglė jį turėjo, bet tą kartą, tarsi tyčia, paliko namie.

Paslaptinga moteris laidotuvėse ir prezervatyvai miške

Ekspertai nustatė, kad Eglei buvo sulaužyta kaukolė ir kakle rasta stranguliacinė vaga. Tai rodė, kad auka buvo smaugta, tačiau kūnas buvo taip stipriai suiręs, jog nebuvo įmanoma nustatyti, ar smaugimas buvo pagrindinė mirties priežastis, ar atliktas jau po mirties. Kūnas buvo taip suiręs, kad sunku buvo pasakyti, ar Eglė patyrė seksualinę prievartą. Eglės paltą rado raktą su pakabuku nuo buto durų. Ausyse buvo auksiniai auskarai, tačiau rankinė dingo. Tai atmetė apiplėšimo versiją – auksiniai auskarai tikrai nebūtų palikti po tokio žiauraus nužudymo.

Per Eglės laidotuves įvyko keistas dalykas. Šermenyse apsilankė paslaptinga pora. Vievis – mažas miestelis, visi vienas kitą pažįsta. Kai pasirodė nematyta jauna dama, vietiniai sujudo. Neilgai pasižvalgiusi, nepažįstamoji pasišalino ir už kelių šimtų metrų įsėdo į prie mokyklos paliktą „Volkswagen“. Velionės artimieji įsidėmėjo automobilio numerius. Netrukus paaiškėjo, jog prie to „Volkswagen“ pritvirtinti nuo „Zaparožiečio“ pavogti numeriai. Tai sukėlė įtarimų, kad laidotuvėse galėjo būti pats žudikas.

Dar keistesnis dalykas nutiko kitą dieną. Eglės kūną suradęs Granickis su Eglės pusbroliu, vedami kažkokios nuojautos, nusprendė grįžti į tą pačią vietą. Jie aptiko daug Eglės auskarų. O šiek tiek toliau, už kelių metrų, jie rado krūvelę prezervatyvų. Daugelis buvo net neišpakuoti, nauji. Tai sukėlė daugybę klausimų. Kodėl policija jų nerado per apžiūrą? Ar juos paliko žudikas, norėdamas būti saugus prievartaudamas? O gal jie atsirado vėliau? Atsakymo taip ir nebuvo rasta.

Antroji auka: Jurgita ir vestuvės, kurių nebuvo

2001 metų gegužės 9 dieną, trečiadienį, dingo 20-metė Jurgita Šteinaitė. Jonaviškė, studijavusi chemiją Vilniaus pedagoginiame universitete, svajojo tapti pedagoge. Ji buvo gabi, draugiška, graži. Draugavo su keliais metais vyresniu Robertu iš Jonavos. Jie planavo vestuves rudenį. Tą dieną Jurgita ketino važiuoti į Kauną pas pusseserę Kristiną. Apie 13 valandą ji paskambino ir pasakė, kad po valandos bus Kaune. Ji buvo kažkur Vilniaus prieigose, greičiausiai stabdė pakeleivingus automobilius. Telefonas buvo įjungtas beveik iki vakaro, tačiau Jurgita juo nesinaudojo. Vėliau telefonas buvo išjungtas. Apie dingimą pranešta tik apie 23 valandą.

Jurgita paprastai būdavo apdairi. Ji beveik visada mobiliuoju telefonu savo draugui Robertui įsiųsdavo žinutę su ją vežančio automobilio numeriais. Tik tą kartą dėl kažkokių priežasčių tokio pranešimo Robertas negavo. Tai vėliau tapo vienu iš daugelio klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta. Tris savaites kariai, giminės, draugai šukavo miškus palei Vilniaus–Kauno greitkelį. Deja, Jurgitos palaikai buvo rasti tik po to, kai buvo sučiuptas įtariamasis. Ji buvo pusiau sėdomis pririšta prie medžio kaproniniu automobiliams vilkti skirtu trosu. Ekspertai nustatė, kad ji buvo pasmaugta. Taip pat buvo mušimo žymės pakaušio srityje, tačiau jos nebuvo mirtinos. Kaip ir Eglės atveju, nerasta Jurgitos rankinės bei papuošalų. Abu nužudymai buvo labai panašūs: merginų kūnai rasti pririšti prie medžių, apdėti šakomis, abiem buvo suknežintos galvos, abiem buvo seksualinės prievartos požymių. Taip gimė „pakelės maniako“ versija.

Trečioji auka: Gerda, geriausia draugė

Dar viena auka buvo Gerda Šatraitytė. Ji buvo Jurgitos geriausia draugė. Ji dingo dar anksčiau – 2000 metų birželio 7 dieną. 21 metų mergina gyveno Jonavoje, mokėsi Samuelio vidurinėje mokykloje. Svajojo studijuoti vokiečių kalbą, bet per egzaminą gavo tik penkis balus ir viltis užgeso. Tada Gerda nutarė laimės ir padoresnio atlyginimo ieškoti didmiestyje. Į Vilnių ją pasikvietė geriausia draugė Jurgita. Abi merginos apsigyveno viename kambaryje. Gerda sostinėje susirado darbą „Shell“ degalinėje. Ji neblogai uždirbo, buvo mėgstama ir gerbiama. Tą lemtingą dieną ji susiruošė į gimtąjį miestą, kur ketino dalyvauti pažįstamų vestuvėse. Vidurdienį ji su drauge nuėjo į kirpyklą netoli Lietuvos viešbučio pasidaryti šventiškos šukuosenos. Ten draugės išsiskyrė. Gerda pasakė važiuosianti į Jonavą, bet savo tikslo niekada nepasiekė. Jos kūnas buvo rastas tik po to, kai Kazys Jonaitis buvo prispaustas ir parodė, kur yra jos palaikai.

Ketvirtoji auka, kuri išgyveno, bet tylėjo

2000 metų liepos 13 dieną, likus beveik metams iki pirmųjų dviejų aukų radimo, Kazys Jonaitis, tuo metu dirbęs sunkvežimio vairuotoju, vežė medienos krovinį iš Vilkaviškio į Vilnių. Ties Kaunu į jo sunkvežimį įlipo 17-metė Kauno rajono gyventoja, tikėdamasi taip pasiekti Vilnių. Pakeliui Jonaitis pasiūlė merginai išgerti alaus, ir ji neatsisakė. Po kiek laiko jis pasiūlė pasimylėti. Mergina atsisakė. Pravažiavus Elektrėnus, ji paprašė sustoti, kad galėtų nusišlapinti miškelyje. Kai ji išlipo, Jonaitis atsekė ją ir puolė mušti. Jis sudavė apie pusšimtį smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, nuplėšė drabužius ir ją mažiausiai tris kartus išžagino. Patenkinęs savo instinktus, jis grįžo prie sunkvežimio. Mergina pabėgo, išgirdusi, jog jis kabinoje žvangina metaliniais daiktais. Ji buvo įsitikinusi, kad jis ketina ją nužudyti. Deja, ištrūkusi iš maniako gniaužtų, mergina apie patirtą prievartą niekam nepasakojo ir nesikreipė į teisėsaugą. Galbūt tai būtų nieko nepakeitę, o galbūt šiandien neturėtume kelių maniako.

Kaip maniakas buvo sučiuptas: telefonas ir cepelinai

2001 metų birželį paieškas sukonkretino žinia iš mobiliojo ryšio operatoriaus. Buvo nustatyta, kad iš Jurgitos paimtas mobilusis telefonas vėl prisijungė prie tinklo. Tyrimas parodė, kad į jį buvo įdėta Grigiškių gyventojo Kazio Jonaičio žmonos sūnaus SIM kortelė. Sūnus buvo paprašytas patikrinti, ar veikia jo nupirktas naudotas telefonas. Taip Kazys Jonaitis tapo pagrindiniu įtariamuoju. Kriminalistai dvi savaites laukė, kol telefonas vėl bus aktyvus. Gavus signalą, buvo stabdomi visi per Grigiškes važiuojantys automobiliai. Abu jonaičiai buvo sulaikyti.

Krata Jonaičių bute ir trijuose garažuose atskleidė siaubingus radinius. Visi garažai buvo prigriusti moteriškų daiktų: batų, rūbų, rankinukų, kosmetikos. Tai nebuvo 50–60 metų moters, kokios buvo Galina Jonaitienė, daiktai. Butas buvo virtęs sandėliu. Buvo rasta ir ta pati mėlyna virvė, kuria nužudytos merginos buvo rišamos prie medžių. Priremtas prie sienos, Kazys Jonaitis prisipažino nužudęs abi merginas, kurių kūnai jau buvo rasti. Tačiau jis tylėjo apie Gerdą. Pareigūnams teko jį „prisijaukinti“. Jie pirkdavo jo mėgstamą maistą. Galiausiai jis prisipažino ir parodė, kur yra Gerda. Už porciją cepelinų.

Kas buvo Kazys Jonaitis: žudikas su auksinio avinėlio kailiu

Kazys Jonaitis gimė 1943 metais Kauno rajone, Alguvių kaime. Jis turėjo aštuonias klases ir dirbo profesionaliu vairuotoju. Iki 2001 metų jis jau buvo tris kartus teistas: du kartus už vagystes ir vieną kartą už nužudymą. Jo sesuo pasakojo, kad šeimoje tėvas ypač žiauriai mušdavo berniukus. Kazys buvo vienas labiausiai skriaudžiamų vaikų. Tėvas nekentė visų berniukų. Jis taip mušdavo, kad atrodė, lyg tai būtų kito vyro vaikas.

1985 metais Kazys Jonaitis nužudė vienos moters vyrą. Jis norėjo, kad ta moteris gyventų su juo, o vyras trukdė. Jis iš nugaros užpuolė vyrą degalinėje, sudavė jam per galvą buku daiktu, lavoną įgrūdo į automobilį, nuvežė į mišką, išardė mašiną, išėmė naudingas dalis, o lavoną su mašina padegė. Pareigūnai jį pavadino pirmuoju Lietuvoje samdomu žudiku. Jis buvo nuteistas, bet paleistas anksčiau už gerą elgesį. Tai buvo lemtinga klaida.

Jis buvo vedęs ne kartą. Jo antroji žmona Galina buvo inteligentiška, išsilavinusi Vilniaus gyventoja. Ji pasakojo, kad jis buvo labai patyręs su moterimis, mokėjo jomis rūpintis. Bet taip pat buvo žiaurus, mušdavo ją. Ji teigė, kad jis buvo impotentas, o tai jį siutino. Tačiau ekspertai nustatė, kad jis buvo seksualiai pajėgus. Tai ją nustebino. Ji sakė: „Aš esu geriausia ekspertė ir viską žinau. Jis vyras būdavo tik dvi tris minutes ir kokį kartą ar du per mėnesį. Tokie juk neprievartauja, ar ne?“

Teismas ir nuosprendis: iki gyvos galvos

2003 metų sausio 13 dieną Vilniaus apygardos teismas nuteisė Kazį Jonaitį kalėti iki gyvos galvos už trijų merginų išžaginimą ir nužudymą. Dėl dar vienos merginos išžaginimo ir pasikėsinimo ją nužudyti jis buvo išteisintas, nesant pakankamai įrodymų. Jis buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Visą likusį gyvenimą jis praleis Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime. Jo žmona Galina buvo pripažinta įsigijusi iš vyro nužudytųjų merginų daiktus. Už tai ji buvo nuteista trejiems metams, bet amnestuota. Nužudytųjų tėvams teismas priteisė daugiau nei 17 000 litų laidojimo išlaidų.

Kazys Jonaitis kalėjime tapo vienu aktyviausių skundų rašytojų. Iki 2011 metų jis buvo pateikęs daugiau kaip 100 skundų. Jis skundėsi dėl visko: dėl dušo trukmės, dėl to, kad pasimatymų metu juos stebėdavo pareigūnas, dėl antrankių, dėl galimybės lankytis bažnyčioje. Jis norėjo nusipirkti bulvių, mėlynių uogienės, kiaulienos taukų ir pieštukinių klijų. Teigė, kad draudimas žemina jo orumą ir prilygsta kankinimui. Prašė 6000 eurų neturtinės žalos. 2025 metais jis kreipėsi į Pravieniškių antrojo kalėjimo administraciją su prašymu leisti įsigyti elektrinę klasikinę gitarą. Administracija atsisakė, nes jo kameroje jau buvo daugiau kaip 89 kg daiktų, o sandėlyje – dar daugiau. Be to, jis jau turėjo leidimą akordeonui.

Ką tai reiškia visuomenei

Ši istorija – ne tik apie vieną žudiką. Tai istorija apie sistemą, kuri galėjo sučiupti jį anksčiau. Apie 17-metę, kuri tylėjo. Apie policiją, kuri ieškojo manijako, bet nepastebėjo akivaizdžių ženklų. Apie teismus, kurie paleido žmogų, jau nuteistą už nužudymą, anksčiau laiko. Apie moteris, kurios tapo aukomis, nes pasitikėjo. Kazys Jonaitis yra vienas šlykščiausių nusikaltėlių Lietuvos istorijoje. Jo aukos – Eglė, Jurgita, Gerda – neturėjo mirti. Jų artimieji iki šiol gyvena su skausmu. O mes, visuomenė, turime klausti: ar padarėme viską, kad tokie dalykai nepasikartotų? Ar mūsų sistema saugo potencialias aukas, ar tik baudžia po fakto? Ką manote apie šią bylą? Ar teisingumas buvo pasiektas? Pasidalinkite savo nuomone.

76 Peržiūros

Komentarai

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą