Narkotikų imperijos širdyje: kaip Europos uostus užvaldė „Mocra mafia“
Kruvinas uostamiesčių ruduo
Liepos mėnesį Amsterdamo kanalo pakrantėje susirinkusi minia liejo ašaras. Tūkstančiai olandų atvyko atsisveikinti su viena garsiausių šalyje asmenybių – Peteriu de Vriesu. 64 metų amžiaus žvaigždžių žurnalistas, daugiau nei tris dešimtmečius tyręs nusikalstamą pasaulį, buvo nušautas tiesiog gatvėje vidury baltos dienos. Paskutinius mėnesius jis dirbo su istorija apie galingą nusikalstamą tinklą, o už jo galvą buvo paskirta pinigų premija. Tačiau policijos apsaugos žurnalistas atsisakė.
Ši žmogudystė nėra pavienis incidentas. Tai tik viena iš virtinės nusikalstamų egzekucijų, kurias koordinuoja tarptautiniai narkotikų prekeiviai. Nors Nyderlandai dažnai asocijuojasi su tulpėmis ir vėjo malūnais, šalis per pastarąjį dešimtmetį tapo pagrindiniais vartais kokainui į Europą. Didžiausi žemyno uostai – Roterdamas ir Antverpenas – kas savaitę priima tūkstančius laivų iš viso pasaulio. Skaičiuojama, kad nuo 50 iki 80 procentų Europoje suvartojamo kokaino yra paslėpta būtent šiuose jūriniuose konteneriuose.
Milijardų verslas ir naujoji mafija
Praeityje kontrabanda užsiėmęs Paulas Meyeris neslepia tuometinio gyvenimo subtilybių. Laivai iš Pietų Amerikos plaukia nuolat, o viskas, ko reikia, tai rasti žmones uoste, kurie iškraotų reikiamus konteinerius. Šis šešėlinis verslas sugėrė milžiniškas pinigų sumas ir pagimdė naują nusikalstamą grupuotę, vadinamą „Mocra mafia“. Ją sudaro daugiausia olandai, turintys šaknis Maroke.
Šios gaujos pasižymi išskirtiniu žiaurumu, naudoja kankinimus ir jaučiasi visiškai nepažeidžiami. Narkotikų prekyba generuoja dešimtis miliardų eurų kasmet, o valdžios atstovai vis dažniau kelia klausimą, ar Belgija ir Nyderlandai virsta pirmaisiais narkotikų valstybėmis Europos širdyje.
Saugumo bunkeris ir baimės tyla
Kovo mėnesį Amsterdamo priemiestyje prasidėjo beprecedentis teismo procesas. Specialiai įrengtas ir šarvuotas pastatas, primenantis bunkerį, sulaukė didžiulių policijos pajėgų apsaugos. Čia teisiamas vienas galingiausių „Mocra mafia“ bosų Ridouanas Taghi, kuriam policija priskiria kontrolę virš 30 procentų Europos kokaino rinkos ir maždaug 100 milijonų eurų turtą. Kartu su juo teisiami dar 16 bendrininkų, kaltinamų šešiomis žmogudystėmis ir maždaug dvidešimčia pasikėsinimų.
Pasak nusikalstamų bylų eksperto Wouterio Lanso, šis teismas išsiskiria tvyrančia baime. Prokurorai ir teisėjai reikalauja anonimiškumo, o salėje sėdintys žurnalistai stebi procesą iš tolimų patalpų. Liudijantis buvęs R. Taghi dešinioji ranka sukrėtė teismą – bendradarbiaujant su teisėsauga, jo aplinkje imta žmones žudyti vieną po kito. Nužudytas brolis, vėliau pirma sis teisininkas, o galiausiai ir pats Peteris de Vriesas, tapęs pagrindiniu liudytojo atstovu žiniasklaidoje.
Advokatas Peteris Schoutenas, perėmęs nužudyto kolegų darbą, gyvena saugomas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jo teigimu, demokratinėje valstybėje taisyklės privalo galioti, net jei tenka ginti itin pavojingus įtariamuosius.
Jaunimas, kalašnikovai ir kankinimų kambariai
Tokios organizacijos kaip „Mocra mafia“ išaugo ant kanapių prekybos pamatų Amsterdame, kur kavinėse klestėjo lengvųjų narkotikų kultūra. Vėliau kokaino karteliai iš Kolumbijos nusitaikė į Europos rinką ir pritaikė senus hašišo kontrabandos kanalus. Jaunuoliai, dar vakar važinėję paspirtukais su „North Face“ striukėmis, per kelerius metus tampa milijonieriais, investuojančiais į nekilnojamąjį turtą Dubajuje.
Šios gaujos naudoja itin jaunus vykdytojus. Advokatas Wouteris Shakula, lankantis kalinius didelio saugumo įstaigoje, pastebi, kad nusikaltėliai tampa vis jaunesni. Paaugliai, pradėję nuo smulkaus dviračių vagysčių verslo, vos per kelis mėnesius gauna į rankas Kalashnikov automatus ir vykdo žmogudystes vidury dienos.
Policijos reido metu aptiktas ferma su konteineriais, paverstais garso izoliuotomis kameromis su dantis traukiančiomis replėmis, suvirinimo degikliais ir stomatologo kėde, atvėrė visuomenei akis į šio nusikalstamumo mastą. Buvęs gaujos narys atvirauja, kad R. Taghi reputacija išlieka baisi – daugelis jį vadina tikru velniu.
Antverpenas – naujoji kontrabandos sostinė
Kol Nyderlandai stiprina saugumą, Belgija tampa naujuoju nusikaltėlių taikiniu. Autostrada tarp Antverpeno ir Roterdamo dabar vadinama „narkotikų greitkeliu“. Belgijos federalinė policija ir muitinė intensyvina patikrinimus naudodami mobiliuosius skenerius. Per pastaruosius dešimtmečius Antverpene kokaino sulaikymai išaugo trisdešimt kartų.
Muitinės direktorius Christianas Fandanas pabrėžia, kad 12 milijonų per metus praplaukiančių konteinerių patikrinimas yra milžiniškas iššūkis. Į pagalbą pasitelkiami didžiuliai rentgeno aparatai, padedantys aptikti giliai paslėptus narkotikų krovinius. Korupcija uoste tapo kasdienybe – nusikaltėliai lengvai gauna informaciją iš dokininkų, kuriuos vilioja dešimčių tūkstančių eurų kyšiais arba priklausomybe nuo paties kokaino.
Valdžios atstovai pripažįsta, kad kova su narkotikų karteliais reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo. Belgijos ir Nyderlandų lyderiams vis dažniau tenka gyventi su griežta asmens apsauga po to, kai nusikaltėliai ėmė tiesiogiai grasinti net valstybės vadovams. Europos uostai ir atvira ekonomika tapo patrauklia erdve globaliam nusikalstamumui, o valstybės dabar priverstos įrodyti, kad sugeba atsilaikyti prieš šią naująją grėsmę.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.