Aukščiausiasis Teismas nagrinės Bartoševičiaus skundą: 7 metai kalėjimo ir 5 metų draudimas dirbti su vaikais
Aukščiausiasis Teismas priėmė skundą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nusprendė priimti nagrinėti buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus, nuteisto už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, kasacinį skundą. Tai Eltai patvirtino LAT atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė. Pasak jos, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. K. Bartoševičiaus advokato pateiktu kasaciniu skundu prašoma panaikinti nuteistojo atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Tai reiškia, kad byla dar nėra galutinai baigta – aukščiausia instancija dar kartą vertins, ar žemesniųjų teismų sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti.
Nuosprendis, kuris liko galioti
Primename, kad 38 metų K. Bartoševičius gegužę pareigūnų buvo pristatytas į Kauno kalėjimą. Anksčiau Apeliacinis teismas atmetė jo apeliacinį skundą. Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad dėl visų kaltinimų vyras pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrįstai. Pirmosios instancijos Panevėžio apygardos teismas buvusiam politikui skyrė 7 metus kalėjimo. Ši bausmė ir liko. Tiesa, nauju nuosprendžiu po laisvės atėmimo bausmės atlikimo K. Bartoševičiui atimta teisė 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis. Tai papildoma apsaugos priemonė, kuri turėtų užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams.
Už ką nuteistas
K. Bartoševičius yra pripažintas kaltu dėl visų 10 jam inkriminuotų nusikaltimų: mažamečio seksualinio prievartavimo, nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 metų liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui. Tai rodo, kad tyrimas užtruko, o teisminis procesas tęsėsi dar ilgiau. Vis dėlto teismai priėmė sprendimus, kurie dabar bus tikrinami aukščiausioje instancijoje.
Politinė karjera ir pasitraukimas
Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako Seimo nario mandato, pranešė prieš trejus metus – 2023 metų sausio 23 dieną. Vėliau tądien prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis. Tai buvo staigus posūkis politikoje, kuri iki tol K. Bartoševičių žinojo kaip aktyvų parlamentarą. Jo atsisakymas mandato ir prasidėjęs tyrimas sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Byla tapo viena iš nedaugelio, kai buvęs aukšto rango politikas stojo prieš teismą dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.
Choras „Ąžuoliukas“ ir mokykla
Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ aukl ėtinius. Viešai skelbiama, kad 2012–2020 metais K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius, o 2018–2019 metais – Kauno Veršvų gimnazijos mokytojas. Šios detalės rodo, kad nusikaltimai galėjo būti įvykdyti tose vietose, kur vaikai turėjo jaustis saugiai. Choras ir mokykla yra institucijos, kurioms tėvai patiki savo vaikus, tikėdamiesi, kad ten jie bus saugūs. Todėl ši byla kelia rimtų klausimų apie vaikų apsaugą ugdymo įstaigose ir būtinybę užtikrinti, kad su vaikais dirbtų patikimi žmonės.
Ką reiškia kasacinis skundas
Kasacinis skundas yra paskutinė teisinė galimybė nuteistajam ginčyti nuosprendį. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja ne bylos faktus, o teisės taikymo klausimus. Jis tikrina, ar žemesnieji teismai teisingai aiškino ir taikė įstatymus, ar nebuvo esminių procesinių pažeidimų. Jei LAT nustatys pažeidimų, jis gali panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Jei ne, nuosprendis liks galioti. Tai reiškia, kad K. Bartoševičiaus advokato argumentai bus vertinami labai atidžiai. Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tai yra, šalys galės pateikti savo argumentus teismo posėdyje. Tai suteikia galimybę išgirsti abi puses, tačiau tai nereiškia, kad nuosprendis bus pakeistas. Statistika rodo, kad kasaciniai skundai retai būna patenkinami, tačiau kiekviena byla yra individuali.
Visuomenės reakcija ir pasitikėjimas teise
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio ne tik dėl nusikaltimų pobūdžio, bet ir dėl to, kad K. Bartoševičius buvo žinomas politikas. Visuomenė dažnai tikisi, kad teismai tokiais atvejais bus griežti ir kad kaltieji bus nubausti. Tačiau taip pat svarbu, kad kiekvienas nuteistasis turėtų teisę į gynybą ir kad teismo procesas būtų sąžiningas. Tai yra teisinės valstybės pagrindas. Jei visuomenė mato, kad teismai dirba skaidriai ir nešališkai, tai stiprina pasitikėjimą teise. Jei kyla abejonių, kad sprendimai priimami netinkamai, tai ardo pasitikėjimą visa sistema. Todėl šios bylos eigą stebės ne tik teisininkai, bet ir plačioji visuomenė.
Vaikų apsauga: ko galima pasimokyti
Nepaisant bylos baigties, ji jau dabar atskleidžia, kad vaikų apsauga turi būti stiprinama. Ugdymo įstaigos, chorai, sporto klubai ir kitos organizacijos, dirbančios su vaikais, turi turėti aiškias prevencijos procedūras. Tai apima darbuotojų patikrinimą, elgesio kodeksus, pranešimų apie įtarimus nagrinėjimą ir pagalbą nukentėjusiems. Taip pat svarbu, kad vaikai žinotų, kur kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai. Visuomenė turi suprasti, kad seksualinis smurtas prieš vaikus nėra tik asmeninė problema – tai visuomenės problema, kurią reikia spręsti sistemingai. Byla prieš K. Bartoševičių yra skaudi pamoka, kuri turėtų paskatinti permainas.
Klausimas skaitytojui
Kaip manote, ar Lietuvos teisinė sistema pakankamai apsaugo vaikus nuo seksualinio smurto? Ar bausmės, tokios kaip 7 metai kalėjimo ir 5 metų draudimas dirbti su vaikais, yra pakankamos? Pasidalinkite savo nuomone.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.