kriminalai

Brianas Stevenas Smithas: dvigubas gyvenimas, SD kortelė su žmogžudyste ir 226 metai kalėjimo

2026 m. spalio 31 d.

SD kortelė, pavadinta „žmogžudystė Midtown Marriott“

2019 metų rudenį Ankoridže, Aliaskoje, benamė moteris Valerie Casler sėdėjo savo palapinėje miške. Ji ką tik buvo pasiėmusi telefoną iš vyro, vardu Brianas Stevenas Smithas, automobilio. Ji įjungė jį ir pradėjo žiūrėti vaizdo įrašus. Tai, ką ji pamatė, buvo siaubinga: moteris gulėjo viešbučio kambario grindyse, o vyras, kalbėdamas su ryškiu akcentu, ją smaugė. „Tu iš čia neišeisi gyva. Aš tave žudau“, – girdėjosi įraše. Valerie žiūrėjo viską. Ji matė, kaip vyras ištraukė vielą, užmetė jai ant kaklo ir pasmaugė. Moteris buvo negyva, bet jis vis dar darė jai kažką. Valerie kelias dienas neišėjo iš palapinės. Ji buvo išsigandusi. Bet ji sugebėjo įveikti baimę ir nunešė telefoną policijai. Tai buvo vienas svarbiausių įrodymų byloje, kuri atskleidė dvigubą Brianо Steveno Smitho gyvenimą.

Kas buvo Brianas Stevenas Smithas?

Smithas atvyko į Aliaską iš Pietų Afrikos. Jo gyvenimas ten buvo pasiekęs dugną: verslo sandoris žlugo, jis prarado daug pinigų. Jis susipažino su vyresne moterimi Stephanie internetiniame žaidime. Jie susitiko, įsimylėjo, ir jis persikėlė į Ankoridžą. Stephanie buvo folkloro dainininkė, labai sociali, turėjo daug draugų teatro ir muzikos srityse. Smithas bandė prisitaikyti, bet jam buvo sunku. Jis jautėsi ne savo vietoje. „Aš galvojau, kad galiu tai daryti, bet paskui tai tapo per daug“, – pasakojo jis. Jis vedė Stephanie, bet netrukus pradėjo ieškoti kitų dalykų. Jis susipažino su jauna moterimi, vardu Alicia Young Bloodood, kuri dirbo kartu su juo. Jie pradėjo bendrauti kaip gėrimo draugai, o paskui tai peraugo į seksualinius santykius. Smithas pasakojo, kad ji mėgo šiurkštų seksą, kad jai patiko būti mušamai, smaugiamai, kad ji mėgo klausytis istorijų apie smurtą. „Tai ją jaudino. Tai buvo tai, kas užvedė variklį“, – sakė jis. Jie kūrė įsivaizduojamus scenarijus, vaidino smurtinius seksualinius vaidmenis. Smithas netgi pasakė jai, kad pats nužudė žmogų, ir tai ją labai sujaudino. Tai buvo melas, bet jis tapo pagrindu vėlesniems įvykiams.

Naktinis gyvenimas ir Kathleen Henry

Smithas naktimis važinėdavo po Ankoridžo gatves savo juodu pikapu. Jis sakė, kad tai darė ne dėl sekso, o todėl, kad gyvenimas buvo stresinis, o viskis prieš miegą kartais nesuveikdavo. Jis ieškodavo moterų, kurios dirbo gatvėse. Vieną naktį jis sutiko Kathleen Henry, 30-metę Aliaskos čiabuvę, kuri gyveno gatvėje. Jis pasiūlė jai šiltą vietą nakvynei. Ji sutiko. Jis nuvežė ją į „Marriott“ viešbutį Midtaune. Ten jis ją nužudė. Visą procesą jis filmavo. SD kortelėje buvo 39 nuotraukos ir 12 vaizdo įrašų. Kortelė buvo pažymėta „žmogžudystė Midtown Marriott“. Vaizdo įrašuose matyti, kaip jis bado ją, smaugia, tyčiojasi. „Aš bandau kurti filmą, tu kvaila, kraują siurbianti kale“, – sako jis viename įraše. Jis elgėsi taip, lyg būtų filmų režisierius, o šis nusikaltimas – jo šedevras. „Sveiki, mano gerbėjai, spauskite „patinka“. Prašau, tiesiog paimk. Praryk. Padarykime kadrą su speneliu, kol darome veiksmo kadrą“, – kalba jis. Tai buvo ne tik žmogžudystė, bet ir jos dokumentavimas savo malonumui.

Antroji auka: Veronica Abauchuk

Kai Smithas buvo suimtas, jis greitai prisipažino nužudęs Kathleen Henry. Bet tada jis pasakė dar kai ką. „Jei aš degsiu elektros kėdėje už vieną, tai galiu ir už dvi“, – pasakė jis. Jis papasakojo apie dar vieną nužudymą. Jis sutiko Veronica Abauchuk, dar vieną Aliaskos čiabuvę, kuri taip pat gyveno gatvėje. Jis pasiūlė jai maisto ir šiltos vietos. Jis nuvežė ją į savo namus. Jis paprašė jos nusiprausti po dušu, nes ji skleidė kvapą. Ji atsisakė. Jis paėmė pistoletą ir nušovė ją. Vėliau jos kaukolė buvo rasta užmiestyje, pramušta kulka. Smithas prisipažino ir dėl šio nusikaltimo. Jo namuose buvo rasta SD kortelė su vaizdo įrašu, kuriame Veronica guli nuoga ant grindų. Tai patvirtino jo prisipažinimą. Abi aukos buvo pažeidžiamos moterys, gyvenusios gatvėje, kovojusios su priklausomybėmis. Smithas jas pasirinko būtent todėl, kad jos buvo lengvai prieinamos ir mažai kam rūpėjo.

Tyrimas ir areštas

Policija gavo SD kortelę iš Valerie Casler. Detektyvas Brendanas Lee išgird o įrašus ir atpažino akcentą. Jo kolega prisiminė bylą, kurioje buvo minima „vyras su akcentu“, vardu Brianas Stevenas Smithas. Lee patikrino „Marriott“ viešbučio svečių sąrašą ir rado Smitho vardą. Tai buvo lūžis. Netrukus buvo rasti ir Veronicos palaikai. Smitho telefonas buvo užfiksuotas prie 108 mylios Sewardo plente, toje pačioje vietoje, kur buvo rasti palaikai. Tai dar labiau sutvirtino įrodymus. Smithas buvo sulaikytas Ankoridžo oro uoste, kai grįžo iš kelionės su žmona. Detektyvai jį apklausė. Iš pradžių jis neigė kaltę, sakė nieko neprisimenąs. Bet po kelių valandų jis pradėjo byrėti. Jis prisipažino nužudęs Kathleen Henry. Tada jis papasakojo apie Veronica Abauchuk. Tai buvo vienas didžiausių proveržių byloje.

Teismas ir vaizdo įrašai

2024 metų vasarį prasidėjo teismas. Smithas buvo kaltinamas dviejų moterų nužudymu, seksualiniu išnaudojimu ir netinkamu elgesiu su kūnu. Teisme buvo rodomi jo paties sukurti vaizdo įrašai. Jie buvo tokie žiaurūs, kad teisėjas nurodė juos rodyti tik prisiekusiesiems, o ne visuomenei. Vaizdo įrašuose matyti, kaip Kathleen Henry bando kvėpuoti, kaip jis užlipa jai ant krūtinės, kaip juokiasi. Smithas teisme bandė neigti, kad tai jis. „Ne, tai ne aš“, – sakė jis. Tačiau įrodymai buvo nepaneigiami. Jo balsas, jo akcentas, jo automobilis, jo viešbučio kambarys. Prisiekusieji priėmė nuosprendį gana greitai. Jis buvo pripažintas kaltu dėl abiejų žmogžudysčių. Teismas skyrė jam 226 metus kalėjimo. Tai reiškia, kad jis niekada neišeis į laisvę.

Bandymas paneigti prisipažinimą

Interviu metu Smithas bandė pateikti kitokią versiją. Jis teigė, kad jo prisipažinimas policijai buvo melas, kad tai buvo jo ir Alicia Young Bloodood sugalvotas scenarijus. Jis sakė, kad Veronica Abauchuk išėjo iš jo namų gyva, kad ją nušovė ne jis. Jis bandė įtikinti, kad jo prisipažinimas buvo duotas esant didelei įtampai, kad jis buvo „susilpnėjusios psichikos būsenos“. Tačiau jo paaiškinimai nesusišaukė su įrodymais. Jo paties sukurti vaizdo įrašai, jo paties žodžiai, jo paties veiksmai. Jis taip pat bandė sumenkinti savo žiaurumą, sakydamas, kad tai, ką jis darė su Kathleen Henry, nebuvo seksualinis išnaudojimas, o tik „pirštų kišimas į krūtinę“. Jis teigė, kad tai priklauso nuo moters. Tai sukėlė pasibjaurėjimą net ir tiems, kurie jį apklausė.

Alicia Young Bloodood: moteris, kuri bandė padėti

Alicia Young Bloodood buvo Smitho meilužė. Ji pirmoji pranešė policijai apie vaizdo įrašą, kuriame matė negyvą moterį. Ji bijojo, bet norėjo, kad Smithas būtų sustabdytas. Ji bandė išgauti iš jo daugiau informacijos, apsimesdama, kad dalyvauja jo fantazijose. Ji sakė: „Jūs nežinote, ką aš darau, kad gaučiau šią informaciją. Aš darau visokius beprotiškus seksualinius dalykus su juo, kad išgaučiau informaciją, ir turiu apsimesti, kad man tai patinka.“ Deja, ji neturėjo galimybės liudyti teisme. Ji mirė Oklahomoje, greičiausiai nusižudė. Tai dar viena tragedija šioje istorijoje. Moteris, kuri bandė sustabdyti žudiką, pati žuvo.

Ką tai reiškia visuomenei

Brianas Stevenas Smithas pasinaudojo pažeidžiamomis moterimis. Abi jo aukos buvo Aliaskos čiabuvės, gyvenusios gatvėje, kovojusios su priklausomybėmis. Jos buvo lengvai prieinamos, mažai kam rūpėjo. Smithas žinojo, kad jų dingimas nebus plačiai tiriamas. Jis pasakė policijai, kad Aliaska yra tobula vieta nužudyti, nes žmonės čia atvyksta būti antisocialūs, o kūną galima išmesti vos už kelių minučių nuo miesto. Tai rodo, kaip lengvai galima pasislėpti, kai aukos yra marginalizuotos. Visuomenė turi klausti: kodėl šios moterys buvo pamirštos? Kodėl jų dingimas nesulaukė tokio pat dėmesio kaip kitų? Teisingumas buvo pasiektas, bet tik todėl, kad atsitiktinė benamė moteris rado telefoną ir išdrįso jį nunešti policijai. Jei ne Valerie Casler, Smithas galbūt vis dar būtų laisvėje ir ieškotų naujų aukų. Tai primena, kad kiekvienas gali prisidėti prie teisingumo, net ir tie, kuriuos visuomenė linkusi ignoruoti.

Klausimas skaitytojui

Kaip manote, ar visuomenė pakankamai saugo pažeidžiamas moteris, gyvenančias gatvėje? Ar tokios bylos atskleidžia sistemines problemas, kurias reikia spręsti? Pasidalinkite savo nuomone.

91 Peržiūros

Komentarai

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą